Esate patyrusi kalbininkė profesionalė.  Kas Jums  yra svarbiausia pedagogo darbe?

Pedagoginiame darbe man svarbiausia bendradarbiavimas ir nuoširdi komunikacija tarp dėstytojo (mokytojo) ir studento (moksleivio). Kai mokymasis abiems šalims tampa malonus, kūrybingas procesas, kai dėstytojo patirtis ir žinios  sklandžiai koreliuoja su mokinio smalsumu bei norais.

Pedagogo/ dėstytojo darbas nelengvas, pilnas įvairių iššūkių. Ar esate patyrusi pilnatvę profesinėje veikloje?

Pilnatvė profesinėje veikloje kiekvieno specialisto turbūt išgyvenama skirtingai, tačiau visų sričių specialistai šią pilnatvę, manau, pasiekia nuolat mokydamiesi, tobulėdami, iššūkius ar sunkumus priimdami kaip galimybę judėti pirmyn. Tokia yra ir mano siekiamybė.

Esate patyręs kalbininkas profesionalas.  Kas Jums  yra svarbiausia pedagogo darbe?

Man kaip pedagogui svarbiausia yra matyti savo darbo rezultatus. Darbas niekinis, jei nėra rezultatų. Rezultatu vadinu ne tik žinių perdavimą ar įgūdžių įgijimą, bet tinkamai išgyventą laiką su auditorija.

Pedagogo/ dėstytojo darbas nelengvas, pilnas įvairių iššūkių. Ar esate patyręs pilnatvę profesinėje veikloje?

Negalėčiau pasakyti, kas yra pilnatvė mūsų profesijoje. Gal nepasiekiau, kad negaliu apibūdinti. Bet tikrai esu patyręs beprasmiškumo jausmą.

Kokiomis vertybėmis vadovaujatės ugdydamas jaunąją kartą?

Pagarba sau, kitiems. Iš to išplaukia visas kitas gėris, kaip antai sąžiningumas, supratingumas, tiksliai nukreiptos pastangos.

Esate patyrusi kalbininkė profesionalė.  Kas Jums  yra svarbiausia pedagogo darbe?

Sukurti motyvuojančią atmosferą savo studentams ir sau.

Kokiomis vertybėmis vadovaujatės ugdydama jaunąją kartą?

Manau, kad viena iš svarbiausių savybių yra būti atviram pokyčiams. Visada galime rasti, ko dar išmokti.

Ar patinka eksperementuoti klasėje/ auditorijoje? Ką jums reiškia sąvokos eksperimentas/ naujovė kalbų mokyme? Papasakokite plačiau.

Kalbų mokymo naujovių poreikis greičiausiai kyla iš besikeičiančių besimokančiųjų savybių ir poreikių, taip pat dėl besikeičiančios mokymosi aplinkos.

Esate patyrusi kalbininkė profesionalė.  Kas Jums  yra svarbiausia pedagogo darbe?

Mano supratimu, pedagogui svarbiausia yra atvirumas iššūkiams, su kuriais susiduria kiekvienas savo srities specialistas ir drąsa juos priimti bei paversti galimybėmis tam, ką tu darai ir ko tu sieki savo kasdieniniu pedagogo darbu, įgyvendinti. Šis virsmas yra sąlygotas savo veiklos prasmingumo suvokimo ir noro nuolat mokytis bei tobulėti vardan tų, kurie yra tavo mokiniai, o tuo pačiu ir tavo mokytojai.      

Pedagogo/ dėstytojo darbas nelengvas, pilnas įvairių iššūkių. Ar esate patyrusi pilnatvę profesinėje veikloje?

Pedagogo profesija buvo pirmas ir vienintelis pasirinkimas mano gyvenime. Niekada nesuabejojau šiuo savo sprendimu. O dabar, turėdama daugiau nei 35 metų darbo šioje srityje patirtį, galiu tvirtai pasakyti, kad tuomet mano pasirinktas pedagogo kelias – tai prasminga kelionė, kupina iššūkių, o tuo pačiu ir nepaliaujančių stebinti atradimų, o kartais ir nusivylimų, bet visada atverianti naujas galimybes tiek asmeninei, tiek profesinei savirealizacijai. Šioje kelionėje kiekvienas sutiktasis, nesvarbu ar tai mokinys/ studentas, ar kolega, palieka savo pėdsakus, kuriuos galėčiau įvardinti kaip prasmingas patirtis, iš kurių ir susideda tavo profesinis gyvenimas. Tas patirtų bendrystėje su sutiktais žmonėmis išgyvenimų  prasmės suvokimas praturtina ir įkvepia tolimesnei kelionei naujų atradimų ir jų siūlomų idėjų įgyvendinimo link.

Esate patyrusi kalbininkė profesionalė.  Kas Jums  yra svarbiausia pedagogo darbe?

Dėkoju Jums už tokį įpareigojantį įvertinimą. Kalbant apie pedagoginį, andragoginį darbą, pirmiausias, svarbiausias dalykas man – mokytojo/dėstytojo santykis su studentu/mokiniu. Kolegiškas santykis, paremtas pagarba, ne kuriantis įtampą, bet atveriantis vienas kitam laisvę bendrauti, mokytis, išmokti, veikti. Ir be abejo, pagarba žodžiui. Be pagarbos žodžiui negali būti nė kalbos apie mokymąsi, tuomet tai veikiau mechanika, bet ne lankstus, kūrybiškas procesas, kuris artimesnis menui, bet ne sportui, varžymuisi. Kita vertus, be drausmės, savistabos irgi ne ką mokymesi tepasieksi. Tad kaip matot, mano fragmentiški pamąstymai labai jau ,,šakoti“, nes daug kas svarbu.

Pedagogo/ dėstytojo darbas nelengvas, pilnas įvairių iššūkių. Ar esate patyrusi pilnatvę profesinėje veikloje?

Labai įdomus klausimas.. Nors apie tai nesu susimąsčiusi, bet didesnę ar mažesnę pilnatvės ,,dozę“ (juk pilnatvė – kaip ir begalybė – neapčiuopiama, nesuvaldomai plati) profesinėje veikloje patiriu nuolat. Pilnatve vadinčiau gilų pasitenkinimą, atliekamos veiklos prasmės jutimą. Be to turbūt negalėčiau dirbti. Kartais pilnatvė – lyg palaima, išgirdus studentų įvertinimus, kartais pilnatvę juntu ne dėl išorės faktorių, tačiau tada, kai įstengiu tarytum pati save viršyti, kai manau, kad kažko nesugebėčiau, bet vis dėlto ryžtuosi imtis darbo ir jį sėkmingai baigti. Pilnatvės jausmas randasi ir tada, kai suvokdama savo ribotumą, kiek praplečiu tas ribas ir tampa erdviau būti ir veikti toliau. Profesinė veikla – lyg kelias. Ėjimas. Patiriama sėkmė, o dažnai ir nesėkmės galiausiai vis tiek veda į geresnį savęs, kitų, pasaulio pažinimą, o tai ir yra tikroji pilnatvė.