LKPA garbės prezidentės Eglės Šleinotienės interviu su Evelina Jaleniauskiene

2020-12-31 at 13:07

Esate patyrusi kalbininkė profesionalė.  Kas Jums svarbiausia pedagogo darbe?

Man svarbiausias dalykas yra nuolatinis profesinis tobulėjimas. Tai, manau, turėtų būti „auksinis raktelis“ į kiekvieno iš mūsų profesinę sėkmę.

Pedagogo, dėstytojo darbas nelengvas, pilnas įvairių iššūkių. Ar esate patyrusi pilnatvę profesinėje veikloje?

Manau, kad šiais laikais pasiekti profesinę pilnatvę yra labai sunku arba visiškai neįmanoma. Viskas labai sparčiai keičiasi, sudėtingėja, todėl jau nebeužtenka eiti pamažu, tenka tiesiog bėgti norint visur ir viską suspėti.

Kokiomis vertybėmis vadovaujatės ugdydama jaunąją kartą?

Svarbiausia vertybė – pagarba visiems. Gerbiu nuomonių ir požiūrių skirtumus.

 

Ar patinka eksperimentuoti klasėje, auditorijoje? Ką Jums reiškia eksperimentas, naujovė kalbų mokyme? Papasakokite plačiau.

Taip, esu iš tų dėstytojų, kurios išdrįsta „palikti komfortą zoną“ ir eksperimentuoti taikant naujas kalbų mokymosi) prieigas, metodus ir technikas. Šiuo metu įvairiuose dalykuose populiarėja mokymas(is) problemų, projektų ar iššūkių kontekste. Kalbų mokyme tai atitinka ir naujausią prieigą – veiklos atlikimu paremtą kalbos mokymą(si), kuriuo remiantis kalba – tai bendradarbiavimas, bendrų žinių kūrimas ir veikla  drauge. Ši prieiga yra laikoma prasmingesne už šiuo metu labai populiarų komunikacinį kalbų mokymą, kuriuo remiantis komunikacija yra laikoma priemone ir galutiniu mokymosi tikslu. Mano nuomone, kalbos mokymasis yra suprantamas per siaurai – tik dėl komunikacijos, o stebint sparčius pokyčius mūsų gyvenime, to jau nepakanka, turime žvelgti plačiau. Labai svarbu besimokantiesiems kartu su kalbos mokymusi padėti ugdytis platų šiandieninių gebėjimų rinkinį. Ypač aktualu gebėjimas bendradarbiauti ir dirbti komandose. Projektinis darbas – vis didesnį pagreitį įgaunanti realybė.

Ar Jūsų darbe yra erdvės norui daugiau sužinoti, išmokti?

Noras tobulėti yra visuomet didelis, o galimybės tam šiais laikais yra neribotos.

Kaip vertinate pedagogo ir mokinio, studento tarpusavio ryšius, dermę?

Kaip ir minėjau, savitarpio pagarba yra tarpusavio ryšių sėkmės garantas.

Gyvename COVID-19 krizės metu. Kas tai – grėsmė ar galimybė? Savęs išbandymas ir patikrinimas? Kaip užpildote COVID-19 atneštą tuštumą? Kokiomis nuotaikomis gyvenate šiuo laikotarpiu?

Tuštumos tikrai nėra. Šios pandemijos akivaizdoje, kai visi sėkmingai bendrauja ir mokosi nuotoliniu būdu, atsirado truputėlį daugiau laiko ir galimybių profesiniam tobulėjimui. Anksčiau dalyvauti pasaulinio lygio mokslinėse konferencijose būdavo labai brangi prabanga, o dabar daugelis tų galimybių jau net tapo visiškai nemokamos ir prieinamos tiesiog nuorodos spustelėjimu.

Kaip vertinate Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos,  vadovų, atsakingų už institucijų veiklą  pandemijos metu, veiklą?  Gal galite pasidalinti savo darbo per COVID-19 pandemiją patirtimi?

Šiuo metu be darbo universitete dar turiu veiklų ir atsakomybių Nacionalinėje švietimo agentūroje, todėl iš arti stebiu visas jų iniciatyvas padėti mokytojams tobulėti ir prisitaikyti prie dabartinių mokymo ir mokymosi organizavimo sąlygų. Džiaugiuosi tokia jų gausa ir puikia kokybe.

Tęsiantis karantinui, mokyklos ir universitetai  susiduria su problema, kaip mokyti  internetinėje erdvėje. Tai – procesas, verčiantis nuolat domėtis, išbandyti, kurti ir klysti.  Kaip Jums sekasi?  Su kokiais iššūkiais susiduriate kalbą mokydami nuotoliniu būdu?

Žinoma, ši situacija mus visus užklupo netikėtai ir visai nepasiruošusius. Net ir Jungtinėse Amerikos Valstijose tebuvo vos kelios programos, kurios rengė mokytojus dirbti nuotoliniu būdu. Kaip ir daugeliui mokytojų ar dėstytojų, teko vėl daug ko išmokti ir tai padaryti labai greitai. Asmeniškai matau šią situaciją kaip labai palankią įnešti daug teigiamų pokyčių ne tik kalbų mokyme, bet ir visoje švietimo sistemoje. Žinoma, reikia atsisakyti sampratos, kad dirbant nuotoliniu būdu reikia perkelti viską taip, kaip vyko klasėje. Visų pirma tai leidžia mokiniams ir studentams tapti aktyvesniais besimokančiaisiais. Tam reikia atsisakyti senų popierinių knygų, pratimų lapų, o nukreipti besimokančiuosius į interaktyvesnį mokymosi turinį internete, dar geriau jei jie jį susirastų ir atsirinktų patys. Ši situacija yra puiki galimybė atsisakyti minimalaus kognityvinio intensyvumo mokymosi terpių – paprasčiausio pasyvaus klausymosi kažkieno perduodamų žinių. Net ir rengiant video įrašus, juos reikia daryti trumpesniais gabalėliais, įterpti klausimų, galimybių reflektuoti, sunkesnių dalių pakartojimų. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universitete šiuo metu ruošiame mokytojų tobulinimo programą „Vaizdo pamokų ir skaitmeninio turinio dirbtuvės“.

Taip pat ši situacija gali puikiai pasitarnauti studentų mokymuisi bendradarbiauti ir kurti kolektyvines žinias. Turime nebijoti juos įtraukti į nuotolinius projektus. Nepamirškime grįžtamojo  ryšio  apie  mokymosi pasiekimus cikle integruoti jų pačių savęs įsivertinimo ir vienas kitų vertinimo. Daugybė empirinių tyrimų įrodo,  kad  šios formuojamojo  vertinimo  strategijos iš  tiesų  gali  būti  paveikios  skatinant  mokinius  prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi ir lemti kardinalius pokyčius jų mokymosi procese. Taip pat jos gali padėti formavimo procesą paversti svarbiu patiems mokiniams bei sukurti konstruktyvią mokymosi atmosferą, kurioje jų pačių įvardinti trūkumai yra  laikomi  vertinga  informacija. Yra įrodyta, kad dažnai vienas kito vertinimų suma yra nei kiek mažiau svarbi nei pačių mokytojų vertinimai.

Taip pat svarbu, kad mokytojai atsisakytų požiūrio, kad švietime turėtų dominuoti tekstinė informacija. Pažiūrėkime į realybę, kokia informacija patinka šiuolaikinei Z kartai. Žinoma, kad jie dažniausiai renkasi vaizdinę. Netrukus pasirodys mano ir kitų autorių parengta knyga apie vaizdines pedagogikas, kurioje pateiksime daug naujų idėjų.

Džiugu, kad ši nauja realybė išlaisvino tiek mokytojus, tiek mokinius iš keturių sienų ir tvarkaraščio rėmų. Mokymasis bet kada ir bet kur leidžia padidinti jo apimtį, daro jį lankstesnį, o galbūt kai kam ir patrauklesnį.

Aktyviai dalyvaujate visuomeninėje veikloje. Kolegos jus išrinko į Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos Tarybą.  Koks Jūsų indėlis į šios visuomeninės organizacijos, šiuo metu dirbančios karantino sąlygomis, veiklą? Ko norėtumėte palinkėti kolegoms?

Kartais, manau, visiems pritrūksta laiko įgyvendinti visus užsibrėžtus planus. Kolegoms norėčiau palinkėti daugiau optimizmo ir tolerancijos. Taip pat aktyvesnio profesinio tobulėjimo. Neužtenka galvoti, kad profesionalais tampame tik dėl ilgametės darbo patirties. Būtinai turime sekti naujausius mokslo tyrimus. Kalbų mokymo(si) srityje yra daug įdomių tyrimų, ypač dabar, kai atsirado smegenų skenavimo galimybės.

Nuoširdžiai dėkojame. Linkime sėkmės. Tegul laikmečio sunkumai ir iššūkiai atneša vertingų gyvenimo pamokų ir būna atspirties taškas gyventi prasmingiau ir tobulėti visą gyvenimą.