Kalbantis su kinu geriau neaptarinėti prastos oro kokybės. Susirašinėti su prancūzu anglų kalba – bergždžias reikalas. Jei indas krato galvą, jis taip parodo… pritarimą. Šiais ir kitais patarimais dalinosi įvairių tarptautinių įmonių atstovai, kurie Vytauto Didžiojo universitete (VDU) taip paminėjo Europos kalbų dieną: tradicinę šventę, skirtą kalbų įvairovei. Tačiau šiemet renginyje buvo akcentuojama ne tik užsienio kalbų, bet ir lietuvių kalbos svarba – vyko posakių varžybos.

Kasmet nuo 2001-ųjų kartu su visa Europa šią dieną švenčia ir VDU Užsienio kalbų institutas, šia proga organizuojantis įvairius renginius. 2012-aisiais čia buvo pasiektas Lietuvos rekordas, pravedus pamoką net 33 pasaulio kalbomis – tai didžiausias skaičius visoje šalyje. Šiais metais į universitetą sugužėjo moksleiviai ir studentai, kuriems naudingų patarimų apie užsienio kalbų svarbą pažėrė įvairių tarptautinių verslo įmonių atstovai.

Europos kalbų dieną (rugsėjo 26 d.) neišvengiamai susimąstome apie įvairių kalbų vietą ir reikšmę kiekvieno mūsų gyvenime. Spartūs socialiniai, technologiniai ir ekonominiai pokyčiai, nuolatos didėjantis sudėtingumas įvairiose gyvenimo srityse, verčia permąstyti studentų ruošimą darbo rinkai, skatina peržiūrėti užsienio kalbų mokymo/si atitikimą nūdienos poreikiams.

Įvairių kalbų mokėjimas yra būtent tas dalykas, kuris studentams turi ilgalaikę išliekamąją vertę ir nulemia jų tolesnį asmeninį ir profesinį gyvenimą. Paprasčiausias būdas tai patikrinti – paklausti absolventų, ką jie prisimena iš universitetinių studijų. Kalbant pačia plačiąja prasme, dalykinės žinios sparčiai sensta, yra greitai pamirštamos (net baigiantis paskutiniam aukštosios mokyklos kursui), o taip pat visiškai neaišku, kurių žinių studentams prireiks realiame gyvenime (jau nekalbant apie tai, kad naudojantis IT akimirksniu galima pasiekti pačias naujausias studijuojamo dalyko žinias). Todėl, jei universitetai bando vaikytis greitų rezultatų ir taupyti studentų užsienio kalbų sąskaita (paprasčiausiai atsisakant užsienio kalbų studijų), žala absolventams bus didelė.

Š. m. kovo 18 d. LKPA tarybos narė ir Kauno technologijos universiteto lektorė dr. Evelina Jaleniauskienė pasidalino savo praktinėmis žiniomis, kaip pritaikyti technologijas kasdieninėje dėstytojų veikloje (tiek mokslinėje, tiek pedagoginėje).

Daugelio Asociacijos narių prašymu dr. Evelina Jaleniauskienė pademonstravo nemokamus internetinių apklausų rengimo ir duomenų apdorojimo, infografikų ir kitų vaizdinio mąstymo priemonių kūrimo, kompiuterio ar išmanaus telefono ekrano įrašymo įrankius, pristatė įrankius ir priemones anglų kalbos tikrinimui ir pateikė alternatyvių įrankių PowerPoint programai.

LKPA prezidentė Almantė Meškauskienė ‒ Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto direktorės pavaduotoja ir Užsienio kalbų instituto tarybos narė ir anglų kalbos lektorė.

1996 m. Almantė Meškauskienė įgijo anglų kalbos ir literatūros bakalauro laipsnį Vytauto Didžiojo universitete, 1998 m. ‒ anglų kalbotyros magistro laipsnį, 2001 m. KTU Socialinių mokslų fakultete ‒ ekonomikos ir verslo pagrindų diplomuoto mokytojo kvalifikaciją.

Š. m. kovo 18 d. VU Užsienio kalbų inistitute įvyko ataskatinis rinkiminis susirinkimas. LKPA prezidentė Roma Kriaučiūnienė pateikė susirinkimo dalyviams ataskaitą, apžvelgė 2018 m. reikšmingiausius renginius ir svarbiausius nuveiktus darbus. Garbės prezidentė Eglė Šleinotienė papasakojo apie savo veiklą tarptautinės kalbų mokytojų asociacijų federacijos (FIPLV) Šiaurės Baltijos regionui (NBR) ir pristatė Asociacijų vadovų susitikimų rezultatus bei pasidžiaugė projekto el. leidiniu „Kalbų pedagogai – Lietuvos šimtmečiui“.