2016 m. rugsėjo 26 d., pirmadienį, LR Seime, Konstitucijos salėje (Seimo I-ieji rūmai) vyko 10-oji tarptautinė Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencija „Kalbos mokyklose, kultūrose, valstybėse: kūrybiškumas, verslumas, socialinė įtrauktis“, kurią organizavo: Lietuvos kalbų pedagogų asociacija, Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto Kalbų mokymo centras, Valstybės institucijų kalbų centras, Vilniaus kolegijos Užsienio kalbų centras. Taip pat Vilniaus universiteto Užsienio kalbų institutas, kuris yra vienas Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos steigėjų.

Renginio dalyvius pasveikino LKPA prezidentė dr. Roma Kriaučiūnienė, LR Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, LR Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus, Lietuvos edukologijos universiteto rektorius Algirdas Gaižutis, asociacijos „Vilniui ir Tautai“ vadovas, verslininkas Saulius Povilaitis, Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Chatuna Salukvadzė, Izraelio, JAV ambasadų Lietuvoje atstovės, Gėtės instituto direktorius Detlef Gericke.

Dvi dienas vykusios (antroji konferencijos dalis vyko 2016 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos edukologijos universitete) tarptautinės konferencijos tikslai buvo suburti Lietuvos ir užsienio valstybių kalbų mokymo profesionalus, dirbančius įvairiose švietimo institucijose, projektų vadovus, švietimo ir kultūros politikos formuotojus, verslininkus ir aptarti svarbius kalbų mokymo/si klausimus, susijusius su socialinės įtraukties, kūrybiškumo ir verslumo ugdymo stiprinimu švietimo įstaigose.

Konferencijos dalyviai pasidalino patirtimi, įžvalgomis ir nuomonėmis, kaip skatinti jaunimo ir suaugusiųjų kūrybiškumą, verslumą, stiprinti socialinę įtrauktį. Šiuo renginiu konferencijos organizatoriai siekė prisidėti prie Lietuvos pedagogų patirties Europoje sklaidos, gimtosios kalbos ir kitų kalbų mokymo/si skatinimo, taikant Europos ir kitų šalių kalbų mokymo gerąją patirtį ir laimėjimus. Konferencijoje dalyvavo apie 80 įvairių kalbų pedagogų iš Lietuvos ir užsienio: lektoriai, profesoriai, ekspertai iš JAV Rytų Mičigano universiteto, Norvegijos Bergeno universiteto, Vokietijos Heidelbergo universiteto, Japonijos Osakos universiteto, Kalbų pedagogų asociacijų federacijos (FIPLV) garbės konsulas iš Australijos, edukacinės kompanijos „Pearson“ Baltijos ir Lenkijos regionų vadovai, Estijos, Latvijos kalbininkų asociacijų ir kalbų centrų vadovai, verslo atstovai.

Plenarinių posėdžių sesiją pradėjo LR Švietimo ir mokslo viceministras dr. Rolandas Zuoza, kuris savo pranešime akcentavo bendrą visų švietimo atstovų siekį – gerinti švietimo kokybę, aptarė kalbų pedagogų esamą padėtį bei poreikį mūsų šalyje, kitus strateginius švietimo klausimus. Tarptautinės Kalbų pedagogų asociacijų federacijos (FIPLV) garbės konsulas (Australija) dr. Denis Kaningemas (Denis Cunningham) nagrinėjo kalbų politikos klausimus, remdamasis Kalbų pedagogų asociacijų federacijos (FIPLV) filosofija ir veikla, pasisakė už kalbų įvairovę daugiakultūrėje aplinkoje, pedagogo profesijos atgimimą, pabrėžė visų kalbų reikšmingumą, kvietė neapsiriboti vien tik anglų, kaip lingua franca, kalba ir skatinti daugiakalbystę.

Kalbų politikos klausimus savo pranešime „Kalbos dėmuo visų dalykų pamokose, arba kas ir kodėl turi mokyti lietuvių kalbos“ kėlė ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė. „Šiandien kalba yra būtinas mokslinės komunikacijos, naujų žinių kūrimo, sklaidos ir saugojimo dėmuo, todėl ji turi būti aiški, sklandi, tinkama šiuolaikinėms technologijoms ir komunikacijos terpėms.“ Pranešėja pagrįstai kėlė klausimus: „ar tokius kalbinius įgūdžius suformuosime tik per lietuvių kalbos pamokas? Ar mokyklai pakanka dalykinės terminijos? Koks gali būti akademinės bendruomenės indėlis į kalbos plėtrą?“

Kiti konferencijos plenarinio posėdžio pranešėjai: profesorė Pet Viljams Boid (Pat Williams-Boyd) (Rytų Mičigano universitetas, JAV) pasakojo apie anglų kalbos mokymo Kinijoje patirtį, užsienio kalbos mokymosi ir tapatybės evoliucijos paraleles; profesorius dr. Naohiro Ii iš Osakos universiteto – apie kalbų politiką Japonijoje; dr. Vidas Kavaliauskas (Lietuvos edukologijos universitetas) supažindino su Lietuvių kalbos ir kultūros centro veikla Gruzijoje. Heidelbergo universiteto (Vokietija) profesorius Tomas Vogelis (Thomas Vogel) aptarė mokymosi visą gyvenimą ir profesinės raidos formavimo kompetenciją bei jų keliamus iššūkius ugdymui visuomeninių ir struktūrinių ekonomikos pokyčių kontekste.

Mokslininkės iš Lietuvos edukologijos universiteto, dr. Daiva Jakavonytė – Staškuvienė, dr. Aušra Žemgulienė, nagrinėjo pradinių klasių mokinių kalbinių gebėjimų ugdymo teorines prieigas ir empirinius tyrimus įvairių dalykų pamokose daugiakultūriniame kontekste. Dr. A. R. Sadownik, D. Baraldsnes (Bergeno universiteto kolegija, Norvegija) pranešimas taip pat buvo susijęs su panašaus amžiaus grupės tarpkultūrinio ugdymo patirtimi Norvegijos ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Prof. Vilmantė Liubinienė (Kauno technologijos universitetas) kalbėjo apie meta raštingumą šiuolaikinėje skaitmeninėje visuomenėje, apie tai, kaip socialinė įtrauktis ir kūrybiškumas taikomi ugdant meta raštingumo įgūdžius.

Antros konferencijos dienos metu buvo aptartos tokios pagrindinės temos: kalbos ir visuomenė; daugiakalbystė ir tarpkultūriškumas; kalbų mokymas ir mokymasis: metodai, kokybė, vertinimas; kalbų mokymo sociolingvistiniai ir psicholingvistiniai aspektai; projektinė veikla; kalbų pedagogų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas: geroji patirtis ir iššūkiai.

Daugiau nuotraukų galite žiūrėti http://www.media.leu.lt/thumbnails.php?album=996