Roma Kriaučiūnienė, Evelina Jaleniauskienė: Kaip turėtų keistis kalbų dėstymas universitete?
Europos kalbų dieną (rugsėjo 26 d.) neišvengiamai susimąstome apie įvairių kalbų vietą ir reikšmę kiekvieno mūsų gyvenime. Spartūs socialiniai, technologiniai ir ekonominiai pokyčiai, nuolatos didėjantis sudėtingumas įvairiose gyvenimo srityse, verčia permąstyti studentų ruošimą darbo rinkai, skatina peržiūrėti užsienio kalbų mokymo/si atitikimą nūdienos poreikiams.
Įvairių kalbų mokėjimas yra būtent tas dalykas, kuris studentams turi ilgalaikę išliekamąją vertę ir nulemia jų tolesnį asmeninį ir profesinį gyvenimą. Paprasčiausias būdas tai patikrinti – paklausti absolventų, ką jie prisimena iš universitetinių studijų. Kalbant pačia plačiąja prasme, dalykinės žinios sparčiai sensta, yra greitai pamirštamos (net baigiantis paskutiniam aukštosios mokyklos kursui), o taip pat visiškai neaišku, kurių žinių studentams prireiks realiame gyvenime (jau nekalbant apie tai, kad naudojantis IT akimirksniu galima pasiekti pačias naujausias studijuojamo dalyko žinias). Todėl, jei universitetai bando vaikytis greitų rezultatų ir taupyti studentų užsienio kalbų sąskaita (paprasčiausiai atsisakant užsienio kalbų studijų), žala absolventams bus didelė.