2017 metų sausio 20 dieną Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Vilniaus universiteto Užsienio kalbų institutas, Lietuvos kalbų pedagogų asociacija surengė apskritojo stalo diskusiją „Kalbų politika aukštojoje mokykloje: tikslai, poreikis, nauda“.

Renginio tikslas – sutelkti Lietuvos aukštųjų mokyklų administracijų ir LR ŠMM atstovus, užsienio kalbų institutų vadovus, lietuvių ir kitų kalbų katedrų vedėjus, specialistus, visus besidominčius kalbų politikos klausimais Lietuvos aukštojo mokslo erdvėje ir aptarti kalbų politiką mūsų aukštosiose mokyklose.

Diskusijoje dalyvavo VU studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas, KTU studijų prorektorė doc. dr. Jurgita Šiugždinienė, VU SA prezidentas Egidijus Kinderis, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vertimo ir kalbos reikalų koordinatorius Egidijus Zaikauskas, Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė doc. dr. Daiva Vaišnienė ir įvairių Lietuvos universitetų ir kolegijų (KTU, VDU, LMSU, MRU, VU, LEU, VGTU, VIKO) atstovai.

Per susitikimą buvo pasidalyta įvairia, nuo aukštųjų mokyklų vykdomos kalbų politikos ir vadovų požiūrio priklausiančia specialybės lietuvių kalbos ir užsienio kalbų dėstymo patirtimi, diskutuota apie akademinės lietuvių kalbos ir kitų užsienio kalbų mokymo ir mokymosi kokybę, lietuvių ir kitų kalbų santykį aukštojoje mokykloje, akademinės bendruomenės požiūrį į gimtosios kalbos profesinės terminijos kūrimą. Akcentuota, kad aukštosios mokyklos turi ne tik užtikrinti daugiakalbystės plėtrą, bet ir garantuoti besimokančiųjų kalbinių kompetencijų, įgytų bendrojo ugdymo įstaigose, tęstinumą, taip padidinant aukštųjų mokyklų absolventų galimybes integruotis į Europos socialinės, kultūrinės, ekonominės ir politinės, profesinės ir akademinės veiklos erdvę.

Dalyviai pritarė Europos Sąjungos rekomenduojamam keturių (gimtosios, valstybinės ir dviejų užsienio) kalbų modeliui, kuriam įgyvendinti palankias sąlygas turi būti įsipareigojusios sudaryti visos Lietuvos aukštosios mokyklos. Pabrėžta, kad aukštoji mokykla turi stiprinti studentų motyvaciją, siekti, kad studentai suvoktų ir lietuvių, ir užsienio kalbų svarbą, būtų pasirengę kokybiškai perteikti įgytas specialybės žinias akademiniu lygmeniu įvairiose daugiakalbėse ir daugiakultūrėse profesinėse aplinkose, gebėtų rašyti mokslinius tekstus lietuvių ir užsienio kalbomis.

Diskusijos pabaigoje buvo nuspręsta siekti bendros Lietuvos aukštųjų mokyklų kalbų politikos, užtikrinančios studentų gimtosios ir kitų kalbų kompetencijų plėtrą akademiniu lygmeniu.