Esate patyrusi kalbininkė profesionalė.  Kas Jums  yra svarbiausia pedagogo darbe?

(Įvadinė pastaba: aš mokau ir gimnazijoje, ir universitete, ir vedu kalbų kursus, taigi esu labiau ne pedagogė, bet suaugusiųjų dėstytoja).

Svarbiausia – sudominti klausytojus dėstomu dalyku; sąžiningai  (maksimaliai) išdėstyti mokomąjį turinį taip, kad ir aš, ir besimokantieji akivaizdžiai pajustų mokymosi pažangą. Stengtis, kad pamokos / paskaitos netaptų rutininės, kad besimokantieji visada galėtų tikėtis metodinių naujovių, kad lauktų mano vedamų užsiėmimų; kad suteikčiau jiems ir su dalyku susijusios papildomos kultūrinės informacijos, plėsčiau jų akiratį dalindamasi savo žiniomis.

 Būtina, kad užsimegztų abipusis ryšys tarp pedagogo ir  mokinio. Mano principas – kiekviena pamoka yra tarsi mini-renginys, kurį turiu surežisuoti ir pravesti. Visada, prieš kiekvieną užsiėmimą turiu pajusti vidinę ugnelę, kitaip šio darbo neįsivaizduoju.  Kad ir kokios bebūtų asmeninės aplinkybės, prasidėjus užsiėmimui ir pamačius mokinių akis, tą ugnelę pajuntu visada.

Pedagogo/ dėstytojo darbas nelengvas, pilnas įvairių iššūkių. Ar esate patyrusi pilnatvę profesinėje veikloje?

Taip, daugybę kartų! Tiek daug, kad beveik tai galėčiau pavadinti nuolatine profesine būsena, – žinoma, išskyrus kai kuriuos pasitaikančius tobulintinus, keistinus dalykus. Ta pilnatvė kartais tebūna trumpos akimirkos, maži dalykai, – pavyzdžiui, itin gerai pavykusios pamokos ar pamokų sudėtinės dalys, akivaizdus besimokančiųjų pasitenkinimas vedamu užsiėmimu, malonūs besimokančiųjų komentarai ir geri žinių patikrinimo rezultatai. Tačiau kartais tas pilnatvės pojūtis būna toks stiprus, jog nusišypsau ir tarsi išauga sparnai. Tai labai motyvuoja, kelia pasitikėjimą savo kaip mokytojo / dėstytojo gebėjimais.

Kokiomis vertybėmis vadovaujatės ugdydama jaunąją kartą?

Didžiausia mano darbo dalis yra su suaugusiais besimokančiaisiais, o mano jauniausi mokiniai būna nuo 14 metų ir elgiuosi su jais kaip su brandžiomis asmenybėmis. Žinoma, pasitaiko situacijų, kai reikia šiek tiek auklėjamojo, patariamojo poveikio, tačiau ir tai stengiuosi atlikti abipusės pagarbos ir susitarimo pagrindu.

Labai stengiuosi laikytis šių principų: pagarba, teisingumas, skaidrumas, susitarimų laikymasis, atsakingumas.

Ar patinka eksperimentuoti klasėje/ auditorijoje? Ką jums reiškia sąvokos eksperimentas/ naujovė kalbų mokyme? Papasakokite plačiau.

Manau, šias sąvokas galima apibrėžti teoriškai arba suteikti joms individualų apibūdinimą. Ką aš savo kalbų pamokose pavadinčiau eksperimentu? Galbūt ką nors tokio, ko nesu išmėginusi ir nesu tikra dėl rezultatų. Tai gali būti plati skalė – nuo kokios nors užduoties iki eksperimentinio tyrimo (pavyzdžiui, su kolega esame atlikę tyrimą apie kūno kalbos poveikį užsienio kalbos nežinomo teksto garsiniam suvokimui).

Naujovės atsiranda nuolat, jų daug ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių: technologinės pažangos, naujų koncepcijų, naujos mokomosios medžiagos, nuo laikmečio aktualijų.

Ar Jūsų darbe vis dar yra erdvės norui daugiau sužinoti, išmokti?

Be abejo. Juk mūsų laikmečiu viskas aplinkui sparčiai kinta ir tai tiesiogiai veikia mokytojo / dėstytojo darbą. Aš nuolat mokausi.  Galima sakyti, mokausi netgi ruošdamasi kiekvienai pamokai / paskaitai, ieškodama naujos medžiagos ar metodų. Neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip.

Su malonumu dalyvauju atitinkamuose renginiuose (pavyzdžiui, kaip ispanų kalbos mokytoja dalyvauju ispanų kalbos forume FORO ESPAÑOL (jis kasmet vyksta VDU). Taip pat domiuosi lituanistikos sritimi, nes vadovauju lietuvių kalbos užsieniečiams dėstymo veiklai (ir pati dėstau – žmonėms iš viso pasaulio), taigi mokausi nuolat, – kitaip tuoj pat atsiliktume nuo kolegų ir, svarbiausia, nutoltume nuo besimokančiųjų poreikių.

Kaip vertinate pedagogo ir mokinio/ studento tarpusavio ryšius, dermę?

Kaip nekvestionuojamą sąlygą darbui.

Gyvename Covid -19 krizės metu. Kas tai – grėsmė ar galimybė? Savęs išbandymas ir patikrinimas? Kaip užpildote Covid 19 atneštą tuštumą? Kokiomis nuotaikomis gyvenate šio laikotarpiu?

Sveikatos požiūriu tai nekvestionuojama grėsmė. Darbo reformavimo, kvalifikacijos kėlimo atžvilgiu tai proga sutelkti savo kūrybiškumą, mokytis naujų dalykų.

Apie tuštumą neturiu laiko nė pagalvoti. Perkėlus darbą į nuotolinę erdvę užimtumas dar išaugo ir vis tebeauga. Štai ir šį klausimyną pildau naktį. Taigi jaučiuosi ekstremaliai pervargusi, bet tai jau mano asmeninė situacija. Darbų ir įsipareigojimų esu prisiėmusi daug, galbūt pasąmonėje yra užslėpta baimė, kad nesumažėtų pajamos ar kad nesumažėtų mano vadovaujamo projektų sėkmė, taigi kovoju su didžiule darbų našta.

Dirbu ir savaitgaliais ir jaučiu, kaip artėja perdegimo sindromas kartu su fiziniais padariniais (būdama ir taip liesa, dar labiau išsekau). Darbo diena dažnai trunka 11–12 valandų. Įsitraukusi į darbus ir nejudėdama iš namų netgi nebejaučiu alkio…

Laimei (negaliu to nepripažinti!) visi mano darbai labai įdomūs (išskyrus įvairias ataskaitas).

Kaip vertinate Švietimo ir mokslo ministerijos,  vadovų, atsakingų už institucijų veiklą  pandemijos metu, veiklą?  Gal galite pasidalinti su kolegomis savo darbo Covid-19 metu patirtimi?

Negaliu sakyti, kad detaliai su susipažinau su Švietimo ir mokslo ministerijos veikla. Mano tiesioginiai vadovai dirbo puikiai, ir to užteko.

Jei norėčiau pasidalinti savo darbo COVID-13 metu patirtimi, tai būtų didelės apimties pranešimas. Galėčiau pasidalinti dviem PPT pristatymais, kuriuos rengiau ir pristačiau viešuose renginiuose (metodiniame ir moksliniame).

O jei apibūdinčiau šią patirtį vienu žodžiu – su iššūkiais susitvarkiau, savo darbe patobulėjau įvairiais aspektais, užmezgiau itin glaudžius ryšius su mokiniais / auditorija, o mokymosi rezultatai… netgi tapo geresni. Žodžiu, tikrovė pranoko lūkesčius (gerąja prasme).

Tęsiantis karantinui, mokyklos/universitetai  susiduria su problema: mokyti  internetinėje erdvėje. Tai- procesas, verčiantis nuolat domėtis, išbandyti, kurti ir klysti.  Kaip Jums sekasi?  Su kokiais iššūkiais susiduriate kalbą mokydami nuotoliniu būdu?

Į šiuos klausimus jau atsakiau prieš tai. Išsprendus technologinius klausimus, mokymas internetinėje erdvėje tapo įprasta praktika ir jau ryškėja jo privalumai. Manau, man sekasi puikiai; tą patvirtina ir besimokančiųjų įvertinimai.

Kaip pavyzdys – toks faktas: po pavasarinio nuotolinio mokymosi pasibaigus gimnazijoje mokslo metams, mano dalyką – ispanų kalbos modulį – pasirinko tęsti didžiausias negu iki tol būdavo skaičius mokinių. Man tai maloniai nustebino.

Tačiau sėkmės kaina yra didesnės laiko investicijos: į rengimąsi pamokoms ir ypač užduočių patikrą; mat, kompensuodama gyvą darbą klasėje / auditorijoje ir individualų dėmesį besimokantiesiems, rengiu įvairių užduočių, kurias paskui tenka patikrinti ir kiekvienam pakomentuoti…

Aktyviai dalyvaujate visuomeninėje veikloje. Kolegos jus išrinko į Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos Tarybą.  Koks Jūsų indėlis šios visuomeninės organizacijos veikloje, dirbančioje karantino sąlygomis? Ką galite palinkėti kolegoms?

Deja, aktyviai dalyvauti LKPA veikloje šiais metais nepavyko. Ką dar galiu padaryti – pačioje metų pabaigoje paskelbsiu LKPA svetainėje medžiagos apie savo gerąją kalbų dėstymo patirtį (tą ir pažadėjau prezidentei). Taip pat tikiuosi įkalbėti bent kelias koleges tapti LKPA narėmis (deja, jos tiek pat užsiėmusios kaip ir aš ir atsakingai žiūri į narystę). Panašu, kad daugeliui kalbininkų šie metai nepaprastai sunkūs darbo krūvio aspektu. (Tačiau visi suprantame, kad aplink auga nedarbas, taigi branginame tuos savo krūvius..)

Kai kolegos rinko į Tarybą, jau tada dvejojau dėl savo užimtumo ir tai išsakiau. Dar turėjau vilčių, kad pavyks skirti tam dėmesio, bet štai atėjo pandemija. Tada mano darbo krūvis, kuris ir taip buvo didžiulis (iš viso realiai susidarytų kokie 2 etatai, taip sutapo aplinkybės) – dar labiau išaugo (dėl mokymosi proceso perkėlimo į nuotolines platformas:  kaip jau minėjau, nuotoliniam mokymui reikia žymiai daugiau laiko pasiruošimui , užduočių kontrolei ir kt.).

Kolegoms linkiu visų pirma tausoti save, rūpintis fizine, psichologine ir emocine sveikata. Matyti šviesiąsias tikrovės, kasdienybės puses.

Nuoširdžiai žaviuosi ir gerbiu LKPA prezidentes ir aktyvistes už šį kilnų visuomeninį darbą!

Nuoširdžiai dėkojame. Linkime sėkmės. Tegul  laikmečio sunkumai ir iššūkiai atneš vertingų  gyvenimo pamokų, bus atspirties taškas gyventi prasmingiau ir tobulėti visą gyvenimą.