LKPA misijoje numatyta, jog vienas iš uždavinių yra „saugoti ir puoselėti gimtąją kalbą“. Aktualu pastebėti, jog pastaruoju metu stipriai auga lietuvių kalbos kaip negimtosios (L2) mokymo veikla, – ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. LKPA narių gretose irgi yra negimtakalbius mokančių pedagogų, ir tikėtina bei skatintina, kad jų daugėtų. Tuo tikslu norisi pasidalinti kai kuriomis aktualiomis mintimis iš neseniai autorės publikuoto straipsnio (Jūratė Derukaitė. Lietuvių kalbos (kaip negimtosios) mokymas – Klaipėdos universiteto tapatybės dalis. Res Humanitariae, 2020, 27, 144–159. ISSN 1822-7708 (http://journals.ku.lt/index.php/RH).

Palyginti su svetimųjų kalbų mokymo situacija, lietuvių kalbos kaip L2 mokymas Lietuvoje yra labai jauna sritis. Pastaraisiais dešimtmečiais, ryškiai išaugus šiam poreikiui, negimtakalbius mokantys lituanistai kaip niekada iki tol priartėjo prie svetimųjų kalbų mokytojų bendruomenės. Lietuvių kalbos kaip L2 mokytojams tapo ypač reikalinga ir vertinga svetimųjų kalbų mokymo patirtis.

Lietuvių kalbos kaip L2 mokymo(si) poreikis po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įgavo naują kryptį, nes iki tol mokymo metodika ir mokomoji medžiaga buvo daugiausia skirta tam tikroms tikslinėms grupėms (pavyzdžiui, nelietuvių mokykloms arba tam tikrų tautybių kitakalbiams). Mokymo priemonių tebuvo nedaug ir jos nebeatitiko poreikių, – reikėjo universalesnės mokomosios medžiagos, naujos lietuvių kalbos kaip L2 mokymo koncepcijos.

Lietuvių kalbos kaip L2 mokymo praktinės ir teorinės literatūros poreikis ėmė ypač sparčiai augti Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Atliepiant sparčiai augančius poreikius, imta gausiau kurti metodinę bei mokomąją medžiagą. Daugėjo lituanistų, įgyjančių lietuvių kalbos kaip L2 mokymo kvalifikaciją, kaupiama ir skleidžiama dėstymo patirtis. 

Įdomu tai, jog šio laikotarpio pradžioje mokomąsias priemones rengė ne tik lituanistai, bet ir anglistai, pavyzdžiui, D. Tekorienė, J. Janavičienė.

Imtasi ir lietuvių kalbos kaip L2 mokymo srities  mokslinių tyrimų. Daug šioje srityje nuveikė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros darbuotojai (žr. publikacijų sąrašą http://www.lsk.flf.vu.lt/lt/darbuotojai). Pažymėtina, jog 2006 m. M. Ramonienei, L. Vilkienei, J. Pribušauskaitei, V. Stumbrienei už darbų ciklą Lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymas: situacijos tyrimas, metodika ir jos taikymas (1995–2005 m.) skirta Lietuvos mokslo premija.

Pabrėžtina, kad po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo lietuvių kalbos pradėję mokytis užsieniečiai buvo įvairių tautybių, vadinasi, kalbantys skirtingomis gimtosiomis ir išmoktomis kalbomis. Palyginti su sovietiniais laikais, kai lietuvių kalbos mokymas buvo labiau orientuotas į rusų kalbą, kurios gramatinė sistema iš esmės panaši į lietuvių, situacija tapo daug sudėtingesnė, nes atsirado besimokančiųjų, kurių gimtoji kalba netgi nepriklausė indoeuropiečių kalbų šeimai. Taigi kilo būtinybė sukurti naują sistemą, kaip mokyti lietuvių kalbos kaip svetimosios.

Svarstant apie lietuvių kalbos kaip L2 mokymo situaciją Lietuvoje svetimųjų kalbų mokymo fone, atkreiptinas dėmesys, jog pastaroji sritis turi senas ir įvairias tradicijas, tvirtą mokslinę ir praktinę bazę. Taigi lietuvių kaip negimtosios kalbos mokymas grindžiamas šiuolaikinėmis svetimųjų kalbų mokymo metodikomis. Dauguma mokytojų / dėstytojų yra lituanistai, negimtakalbių mokymo specializaciją įgiję savo praktiniu darbu, taip pat savarankiškomis studijomis, atlikdami mokslo tyrimus ar remdamiesi jais, nuolat mokydamiesi, bendradarbiaudami su kolegomis Lietuvoje ir užsienyje, stebėdami kitų kalbų, turinčių ilgas kitakalbių mokymo tradicijas, mokymą.

Poreikis mokyti(s) lietuvių kalbos kaip L2 Lietuvoje (o taip pat ir visame pasaulyje) auga. Tiesa, kaip ypatingą besimokančiųjų kategoriją reikėtų išskirti į Lietuvą sugrįžtančių emigrantų šeimų vaikus, kuriems lietuvių kalba šeimoje buvo gimtoji, tačiau jiems integruojantis į nacionalinę švietimo sistemą, reikia papildomo, specifinio kalbos mokymo. Tai viena iš aktualijų.

Taigi akivaizdu, kad tiek svetimųjų, tiek ir lietuvių kalbos kaip L2 mokytojams / dėstytojams yra aktualūs bendrieji kalbų mokymo dalykai, tad negimtakalbius mokančius lituanistus maloniai kviečiami įsilieti į LKPA narių gretas.

Jūratė Derukaitė